Kas yra aprangos psichologija, kitaip dar vadinama Socialinė aprangos Psichologija? Socialinė psichologija yra mokslas tiriantis, kaip atskiri individai priima ir perduoda informaciją kitiems, kaip nuo to priklauso jų elgesys, kaip grupuojamasi apie bendras idėjas ar lyderius ir kokie procesai veikia grupuočių formavimąsi, jų raidą, bendradarbiavimą bei konfliktus su kitomis grupuotėmis. Socialinė psichologija remiasi sociologijos bei psichologijos žiniomis.

       Derinant aprangos ir socialinės psichologijos apibrėžimus kartu, atrandame, kad socialinėje psichologijoje nagrinėjamų sričių tarpe -  būtent socialinė aprangos psichologija yra sritis, kuri atsako į klausimus apie tai, kaip asmens požiūris, jausmai ir elgesys formuojasi įtakojami aprangos. Šios srities tyrimų objektu yra apranga. Ji analizuoja - kaip individo įvaizdis ir jo daroma įtaką koreliuoja su asmens ir su juo susijusių kitų asmenų elgesiu?  Kaip apranga sąveikauja su kitais? Kokie veiksniai lemia individualius aprangos skirtumus bei pasirinkimus? Koks aprangos poveikis grupėse?

       Dar 1992, dvi mokslininkės - Mary Ellen Roach ir Joanne Eicher - apibrėžė aprangos terminą, kaip bendrą išoriškai pastebimų kūną modifikuojančių  ir visų su juo susijusių materialių objektų visumą. Kūno modifikacijos, t.y. transformacijos, atliekamos tiesiogiai ant kūno ar kūno papildų pagalba. Šios modifikacijos ir papildai gali būti nuolatiniai arba laikini bei paveikti vieną, kelis ar visus žmogaus pojūčius. Taigi apranga gali pakeisti kūno išvaizdą, jausmą, kvapą,  garsą ir net skonį.  Apranga yra priskiriama prie žmogaus elgesio ir turi visuomenei priimtinas normas bei  reikalavimus.
Pagrindinės priemonės kurių pagalba atliekamos šios modifikacijos yra: spalva (aprangoje, kosmetikos pagalba, įdegis, tatuiruotės ir pan.); forma (drabužio modelio linijos, kūno linijos, plaukų linijos); tekstūra (audinio, odos, plaukų) ir kvapas.

       Taip apibrėždamos aprangą, Mary Ellen Roach-Higgins ir Joanne Eicher pažymėjo, kad apranga žmonėms teikia dvi pagrindines funkcijas: kaip kūno procesų modifikatorius, kuris dažnu atveju saugo žmogaus kūną nuo fizinės aplinkos poveikio ir kaip komunikacijos terpė.

       Galvojant apie aprangą, kuri yra kūno procesų modifikatorius, daugiausia dėmesio skiriama kūno papildams ir kūno modifikacijoms, kada ji apsaugo žmogaus kūną nuo fizinės aplinkos poveikio. Apranga taip pat gali suteikti  dėvėtojui psichologinę apsaugą. Pastarojo tipo sąsaja yra tarp individo ir socialinės-kultūrinės aplinkos. Reiškia, kad aprangos pagalba  galima įskiepyti tam tikros rūšies socialinę galią.  Kad apranga veiktų kaip bendravimo priemonė, žmonės turi priskirti aprangai atitinkamą prasmę. Šie aspektai yra išmokstami, taip pat jaučiami intuityviai  ar perduodami kolektyvinės pasąmonės pagalba. Svarbu tai, kad žmonės drabužiams ir daiktams suteikia prasmę - tai kas daroma kūnui kūno modifikacijų ir papildų pavidalu įgalina daryti išvadas apie apsirengusį asmenį.            

Rasa Veličkienė 2021         

        Socialinė aprangos psichologija atskleidžia, kaip žmonių pasirenkama apranga įtakoja jų elgesį, o taip pat  ir kitų elgesį su jais. Kompleksinėse visuomenėse yra daugybė kitų asmenų su kuriais turime sėkmingai bendrauti.  Šie kiti atspindi daugybę socialinių rolių (pvz.- motinos, mokytojos, kaimynės, gydytojo, policijos pareigūno) ir kiekvienai iš šių socialinių pozicijų reikia skirtingo bendravimo lygio. Nuo žmonių artumo priklauso bendravimo oficialumo lygis. Kiekviena socialinė padėtis taip pat turi lūkesčių dėl elgesio. Dalis šio elgesio apima lūkesčius dėl aprangos.  Aprangos elementai ir elgesys yra susieti su socialine padėtimi, taip pat su reikšmėmis, ji tampa komunikavimo priemone kurios pagalba sprendžiama apie kitus, apie jų socialinę padėtį, taip pat kitas galimas tapatybes, priklausomybes, narystes. Pasitelkus anksčiau įvardintą informaciją, identifikuojama asmenybė ir atitinkamai formuojama nuomonė bei sąveiką jos atžvilgiu.
         Taigi socialinės aprangos psichologijos studijos yra viena iš priemonių, kuri naudojama norint sužinoti, kaip efektyviai pasitelkti vizualią įvaizdžio dalį siekiant tikslų.

Apranga  daro įtaką savivertei ir savigarbai veikdama asmenybės požiūrį, vertybes, įsitikinimus ir netgi elgesį. Pasak tyrėjų Nancy Rudd ir Sharron Lennon (2000), taip pat Jaeha Lee ir Kim KP Johnson (2009), žmogaus manymas, kad kūnas yra nepriimtinas, gali motyvuoti asmenis elgtis rizikingai, modifikuojant kūną norint  pasiekti priimtiną kūno formą ar dydį. Aprangos tyrinėtoja Sally Francis (1992) savo tyrime nustatė, jog manymas, kad neturi tinkamų drabužių ar kad kūno formos yra nepriimtinos kitiems - gali užkirsti kelią asmenims dalyvauti renginiuose ir bendrauti su kitais asmenimis. Studijuojant aprangos socialinę psichologiją  pastebime, koks yra aprangos vaidmuo formuojant požiūrį ir elgesį tiek savęs  tiek kitų atžvilgiu.  Žinios formuojant tikslingą aprangos pasirinkimą gali numatyti būsimas pasekmes ir padėti išvengti nepageidaujamos situacijos.

Rasa Veličkienė 2021